aitrėti — aitrėti, ėja, ėjo intr. 1. darytis aitriam: Jau medus pradeda aitrėti Lkš. 2. sėtryti: Judo žaizda pradėjo aitrėti SkvOz5,13 … Dictionary of the Lithuanian Language
sėtrijimas — ×sė̃trijimas sm. (1) DŽ; Vaižg → sėtryti … Dictionary of the Lithuanian Language
sėtrinti — ×sė̃trinti, ina, ino žr. sėtryti: 1. NdŽ. | refl.: Nuo kasinėjimo sė̃trinos, kol užsisėtrino gumbelis po pažasčiu J. 2. NdŽ. 3. Petro nervai paskutinėmis dienomis buvo įtempti, ir jis kiek galėdamas vengė juos dar labiau sėtrinti A.Vencl.… … Dictionary of the Lithuanian Language
užburbti — 2 užbur̃bti intr. 1. užpusti, užtinti: Akys kad užbur̃bę, lyg kad bitė jam įgilo Jnšk. 2. supūliuoti, sėtryti: Perdūriau koją, tai kad ažburbo, visą vasarą išgulėjau Lel. 3. užtvinti: Užbur̃bo upeliokas, negaliu nė pereiti Ds. 4. imti tekėti… … Dictionary of the Lithuanian Language
užsiaudryti — 1. pakilti audrai: Jei vėjas pučia vienodai, jei orai neužsiaudrija, kelionė sekasi gerai Blv. 2. sėtryti: Žaizda užsiaudrijo Mžk. audrytis; užsiaudryti … Dictionary of the Lithuanian Language
užsėtryti — ×užsė̃tryti intr., tr. NdŽ, Adm, Ob, Vžns užsikrėtus patinti, užtvinkti, supūliuoti: Kai užsė̃trijo – ranka raudona, kaip ir pabrinkus, o vidury pūlių buvo Vb. Pradėjo niežtėti, patryniau, tai kad užsė̃trijo – visa ranka sutino Kp. Įsikišiau… … Dictionary of the Lithuanian Language
ėtryti — ×ė̃tryti, ija, ijo (brus. ятpыць) intr. įpjautai ar įdrėkstai kūno vietai imti degti, sėtryti: Vienas asmuo daug metų kentėdavo nuo šalčiaplaišų, kurios plaišiodavo, ėtrydavo ir skaudėdavo rš … Dictionary of the Lithuanian Language
įsėtryti — ×įsė̃tryti 1. refl. užsikrėtus negyti, užpūliuoti: Mažas ragenos įbrėžimas kartais įsisėtrija ir pagadina akį EncI148. 2. intr. suerzintam išsiplėsti, sudirgti: Kol organizmas tebėra gyvas, turi jame savaime kilti reakcija, užsidegti, įsėtryti… … Dictionary of the Lithuanian Language
